Nors prieš įsigydama vaflinę ilgai (bet tikrai ilgai) dvejojau ar man reikia dar vieno prietaiso virtuvėje, paskui dar labai ilgai ieškojau būtent apvalios formos vaflius kepančio įrenginio, šiandien esu 100 proc. tikra, kad čia buvo bene geriausias mano šių metų pirkinys virtuvei! (Praėjusių metų top’as
Jei ilgiau sekate @mano.vaikas.valgo.viska paskyrą, tikriausiai esate mano stories matę štai tokį maltos mėsos kepinį, tačiau šiuo foolproof, labai greitai ir lengvai pagaminamu receptu niekada taip ir nesidalinau. Man mėsa ir mėsos patiekalai yra lengvas iššūkis, nes Leonas (2 m. 3 mėn.) valgo tik arba maltą,
Aš galvoju, kad gerai pusryčių košei daug mokslo nereikia, tik gerų, kokybiškų ingredientų bei teisingų proporcijų. Ir sviesto (arba kitų riebalų), nes sviestas košės ne tik kad negadina, bet ir šimtąkart pagerina. Na, gal dar nepamaišo ir įgudusi akis, kuri gali pastebėti tokius niuansus, kaip
Leonas dievina visokius virtinukus, raviolius ir koldūnus. Stovi pirmas eilėje prie puodo ir niekada nereikia raginti, kad valgytų. O aš taip norėjau, kad paragautų virtinių su šviežiomis mėlynėmis ir pajustų tą tikrą vasaros skonį, kad net pasiryžau gerą šeštadienio popietės gabalą paskirti jų raitymui. Nes
„Fuu..Neskanuu..“ Esate girdėję šią frazę? O kaip tie kartai, kai lėkštėje pamatęs brokolius ar špinatus, dvimetis isteriškai krenta ant žemės? Girdėta? Matyta? Pažįstama?⠀⠀Laimė, mūsų namuose tokios scenos beveik nepasitaiko ir netenka dirbti tuo klausimu, ką reikėtų sakyti, jei maistas lėkštėje atrodo „neskanus“, „šlykštus“, „bjaurus“, „fuu
Kai iš turgaus parsinešiau mėlynių, žinojau, kad virsiu mėlynėmis įdarytus virtinukus (vaikystės klasika!), kitas sumaišysiu su braškėmis ir avietėmis, o likusias suvalgysim su pienu arba išvirsiu košę. Su pienu nesuvalgėm, tai uogas ištiko košės likimas. Ir – o, stebukle! – mane stovinčią prie viryklės ir