Aš – Eglė, maisto fotografė ir trimečio Leono mama. Full time. Gal šiuo metu visgi esu pirmiau full time mama, o paskui jau visa kita.
Ką turiu bendra su maistu? Prieš beveik 13 metų pradėjau rašyti vieną pirmųjų lietuviškų maisto tinklaraščių (mojuoju visiems, kas pamena „žaidimų aikštelę“), 5-erius metus atidaviau žurnalui „Virtuvė“ būdama jo vyr. redaktore ir 1,5 m. latviškam maisto žurnalui „Četras Sezonas“ dirbdama maisto fotografe. O prie viso to – dešimtys su maistu ir maisto prekių ženklais susijusių projektų, kur save išbandžiau visuose įmanomuose amplua, pradedant koncepto kūryba ir baigianti koncepto įgyvendinimu: tekstų rašymu, maisto stilizavimu, fotografija, etc.
Kaip ir kodėl atsirado @mano.vaikas.valgo.viska? Pirma, iš didelio noro dalintis. Įkvėpti. Parodyti, kokia įvairi ir nenuobodi gali būti vaiko mityba. Tikiu, kad maži žmonės turi teisę į sveiką, visavertį ir subalansuotą maistą. Tokį, kokį valgome patys. Antra, ieškodama vaikams draugiškų paprastų receptų lietuviškai radau tik tokią informaciją ir tokius receptus, kurie manęs visai nenudžiugino.
Kraupstu nuo minties, kai kasdienį vaikų racioną sudaro makaronai, miltiniai patiekalai, pirktinės pieniškos dešrelės, saldžios varškytės, vaikiški jogurtai ir kitos „nekaltos“ nesąmonės. Nuo savo kely sutiktos jaunos pediatrės patarimo primaitinimą pradėti nuo bulvės ir riboto, pasenusio požiūrio. Nuo vaikams skirtų receptų knygų, kurias reikėtų paslėpti giliausiame kampe ir daugiau niekada neastiversti. Ir nuo minties, kad maži vaikai turi valgyt prėską kažką, kas yra sutrinta į vientisą marmalą.
Nuo pirmų dienų, kai su Leonu pradėjome kelionę į spalvingą ir turtingą maisto pasaulį, stengiausi, kad lėkštės turinys visada būtų sezoniškas, sveikas, spalvingas, švelniai pagardintas prieskoniais ir patrauklus tyrinėti. Daržovės, įvairios kruopos, grūdai, sezoniniai vaisiai, kokybiška žuvis ir mėsa, pieno produktai be cukraus ir papildomų skonių – yra tai, kas turėtų sudaryti didžiausią vaikų dienos raciono dalį.
Atrodytų, taip elementaru ir paprasta, tačiau tuo pat metu ir sudėtinga, nes vos pravėrus prekybos centro duris pasitinka daug pagundų, kurios taip ir taikosi įšokti į pirkinių krepšį, žadėdamos gyvenimą virtuvėje padaryti paprastesnį ir sutaupyti laiko bei išspręsti kasdienį galvosūkį „Kas šiandien pietums ar vakarienei?“ . Skaityti etiketes – užtrunka.
Ką turiu bendra su vaikų mityba? Teoriškai kaip ir nieko. Praktiškai – šiandien labai daug. Nesu vaikų mitybos specialistė ir patarimais, kaip ir ką turėtų valgyti jūsų vaikas, švaistytis į kairę ir į dešinę neketinu. Bet esu mama, kuriai rūpi ne tik tai, ką valgo jos vaikas. Noriu, kad kuo daugiau mažųjų turėtų galimybę augti valgydami sveikatai palankų, sveiką, sezonišką maistą, todėl šiandien savo misija laikau dalijimąsi sukauptomis žiniomis ir pagalbą bei palaikymą tiems tėvams, kurie nori žengti tuo pačiu keliu. Dabar jau žinau, kad didelei daliai mamų kartais tiesiog pritrūksta ne tik fantazijos, bet ir jėgų sugalvoti, ką nors naujo. Ar prisiminti pamirštą seną.
Noriu parodyti, kad labai svarbu valgyti tikrą, kokybišką maistą, bet nebūtina išprotėti dėl visko „eko“. Nebūtina kasdien valgyti tik avokadus, saldžias bulves, migdolų miltų ir kynvą (nors aš pati šiuos produktus tikrai mėgstu), kad grikiai, burokėliai ir perlinės kruopos gali būti tokie pat įdomūs, skanūs.
Tikrai labai mėgstu gaminti, bet gimus Leonui laiką su vaiku mieliau leidžiu lauke, skaitydama vaikiškas knygas ar dėliodama kaladėles nei virtuvėje. Ruošdama pietus ar vakarienę nuo pat mažumės stengiuosi įtraukti Leoną į gamybos procesą, todėl taupydama laiką ir sveiką protą renkuosi gaminti paprastai ir nekomplikuotai. Tiek mums patiems, tiek vaikui.
Ar mano vaikas tikrai valgo viską? Ir taip, ir ne. Bet šią ilgą skonių kelionių esu linkusi vertinti kaip itin įdomų procesą, kuriuo mes keliaujame kartu. Kaip atradimų procesą ir asmenybės ugdymą. Asmenybės, kuri nebūtinai mėgs pomidorus ar cukiniją, kad ir kaip aš norėčiau, bet bus atvira naujiems skoniams ir potyriams prie stalo.
Taip ir gimė „mano vaikas valgo viską“ – iš kasdienės praktikos, kylančių klausimų ir noro dalintis, įkvėpti.
Draugaukime!
