Ką sakyti, kai vaikas atsisako valgyti?

„Fuu..Neskanuu..“ Esate girdėję šią frazę? O kaip tie kartai, kai lėkštėje pamatęs brokolius ar špinatus, dvimetis isteriškai krenta ant žemės? Girdėta? Matyta? Pažįstama?⠀
⠀
Laimė, mūsų namuose tokios scenos beveik nepasitaiko ir netenka dirbti tuo klausimu, ką reikėtų sakyti, jei maistas lėkštėje atrodo „neskanus“, „šlykštus“, „bjaurus“, „fuu…“ Bet turiu užrašinėje sukaupusi frazių paruoštuką, kuriuo ir dalinuosi. ⠀
⠀
„Neskanu? Gali paragauti, kai būsi pasiruošęs“⠀
„Kas neskanu tau, kitam gali būti didžiausias skanėstas“⠀
„Gali tiesiog pasakyti: „Ne, ačiū.“⠀
„Gali valgyti, gali nevalgyti, bet negali sakyti, kad tau nepatinka, jei neragavai“⠀
„Tau nereikia visko suvalgyti“⠀
„Tu dar tik mokaisi pamėgti šį maistą“⠀
„Man labai skanu, nes aš jau paragavau. Žiūrėk, mmm….“⠀
⠀
Paprasta kaip 2×2 ir ašarų prie stalo, ir kelių žilų plaukų tėvų galvose mažiau. Žiūrėk, kartas kitas ir savimi pasitikintis, neprievartaujamas vaikas pats nusprendžia paragauti to, kas iš pradžių taip baugino. Aš sau visada primenu, kad mano, kaip mamos, vaidmuo yra pateikti sveiką maistą ir leisti vaikui nuspręsti, ką valgyti ir ar išvis valgyti.⠀
⠀
Tačiau šios kelios frazės yra kur kas daugiau nei tik priemonė, skirta padėti vaikams išmokti ragauti naują maistą. Tai ir gyvenimiškų įgūdžių bei etiketo ugdymas tiems atvejams, kai teks susidurti su žmonėmis, valgančiais kitokį maistą, nei esate įpratę šeimoje. ⠀
⠀
Žmonės maistą valgo įvairų, nes turi kitokias pažiūras, priklauso skirtingoms etninėms grupėms, yra alergiški ar jų mityba gali būti apribota dėl ligos ar kitų kokių nors kitų priežasčių. Įžeidinėti ir pašiepti kito žmogaus mitybos pasirinkimus – nesvarbu, ar esate vaikas ir vadinate tą maistą „šlykščiu“, ar suaugęs, kuris teigia, kad toks maistas yra „blogas“ ar „nesveikas“ – yra blogas tonas ir išduoda jūsų išankstinį nusistatymą kito žmogaus pasirinkimams.⁠⠀
⠀
Dažnai vaikai gali erzinti ar tyčiotis iš kitų vaikų, kai jų maistas atrodo kitoks, nei tas, kurį valgo dauguma. Taigi, pirmiausia mes patys turime mokyti savo mažuosius jiems reikalingos kalbos, užbėgdami už akių patyčioms ir mokydami tolerancijos. 

Nes kas kitas, jei ne tėvai turi galią ir autoritetą rodyti geresnį pavyzdį ir nukreipti teisinga linke. Tačiau kaip ir visiems įgūdžiams, šiems irgi reikia laiko, todėl bendros šeimos vakarienės ar pietūs yra puikus laikas šitoms treniruotėms.

🙌🏻