Žinau, kad pradėjus primaitinimo kelionę ir mažo žmogaus pažintį su maistu, linkime savo vaikui paties geriausio. Visa tai – iš meilės. Norime, kad maistas kaskart būtų skanus, vertingas ir gražiai atrodytų patiektas. Prisimenu, šios kelionės pradžioje mano visos mintys sukosi tik apie tai, kaip patiekti kuo įvairesnį maistą Leonui.
Jaučiuosi truputį kalta, kad gaminau visiems galvodama tik apie Leoną ir kaskart atsisėdus prie stalo sunkiai galėdavau ištverti nestebėdama, kaip, ką ir kiek jis valgo. „Ar suvalgys brokolį? Kiek suvalgys mėsos?“. Taip visai nepastebimai vaikas tapo mūsų vakarienių ir valgymų ašimi, o kartais net ir priežastimi, nes patys jau gal ir nevakarieniautume..⠀
Ar labai patiktų, jei kartu su pietaujanti draugė ar sutuoktinis visą laiką nenuleistų akių nuo jūsų lėkštės?
Tikiu, kad esate patyrę ir išgyvenę panašias situacijas ne kartą. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės. Įsivaizduokite, kad atsiduriate savo vaiko vietoje. Ar labai patiktų, jei kartu su pietaujanti draugė ar sutuoktinis visą laiką nenuleistų akių nuo jūsų lėkštės? Kaip lengvai galėtumėte mėgautis maistu tokiomis aplinkybėmis? Kaip ilgai pakęstumėte nuolat girdėti: “O kodėl tu nevalgai brokolio / paprikos / mėsos? Paragauk dar ir šitą gabaliuką, tau tikrai patiks! Na, tai kodėl nevalgai?” Nežinau, kaip jūsų, bet mano kantrybė greitai išsektų. Aš nuoširdžiai nebenorėčiau pietauti su tokiais žmonėmis. ⠀
⠀
Kai vaikai tampa ašimi, apie kurią sukasi visos mūsų vakarienės, mes visai nepelnytai užkrauname jiems naštą pateisinti mūsų susikurtus lūkesčius, ką ir kiek jie turi suvalgyti. Maistas vietoje malonumo ir smagaus laiko drauge tampa kančia visiems sėdintiems prie stalo.⠀
⠀
❤️
Bus tikrai geriau, jei vakarienei ruošime tokį maistą, kokį mėgsta visa šeima. Sėsdami prie stalo galvokime apie tai, kaip gera, kad visi galime susirinkti ir leisti laiką kartu (net jei mūsų atveju kartais tai panašu į nesibaigaintį šokį ant suolo ir sėdėjimą ant stalo). Tegul vaikas būna draugijos, kuri kalbasi ir dalijasi dienos įspūdžiais dalimi, o ne pagrindiniu veikėju. Esu tikra, kad netruksite pastebėti ir teigiamus pokyčius, kai išrankus valgytojas tiesiog valgo tai, kas patiekta ir netgi gražiau elgiasi prie stalo.⠀
⠀
Jei žinote, kam šis priminimas praverstų, pasidalinkite šiuo įrašu. Leiskime vaikams augti.
Parašykite komentarą