Man atrodo, kad neatsirastų nei vieno, kuris vaikystėje nebūtų ragavęs „ežiukų“, o jei tokių yra, tai tikrai būtų įdomu išgirsti, kuriame krašte tokio patiekalo nebuvo arba buvo nemėgstamas.
Ir nors aš nelabai mėgstu patiekalus skirstyti į vaikiškus ir ne, tačiau „ežiukai“ man atrodo toks vaikų palepinimui skirtas reikalas, įaugęs į visų mamų ir močiučių repertuarą, kurį reikėtų mokėti mintinai.
Pamenu, mane labai raminančiai veikdavo tešlos braukimas per antrą tarkos pusę. Laukdama pietų, galėdavau stovėti ir nuo pradžių iki galo stebėti tą procesą. Ir nors tokios didelės bulvių tarkos, kaip turejo mama, aš neturiu, puikiai funkciją atlieka ir paprasta mažesnė. Tik gal ne taip patogu.
Internete dažniausiai sutiksite receptą, kur 100 g varškės reikia 2 stiklinių miltų (480 ml), bet man jie nepatinka, nes išverda guminiai. Aš miltų dedu mažiau ir geriau pamiltuoju dar tas laideles, jei reikia, prieš supjaustant. Ir sąžinei nuraminti, renkuosi ne kvietinius, o šviesius speltų miltus.
Varškiniai ežiukai
100 g riebios varškės
300 ml šviesių speltos miltų (ne gramai, o ml) + dar šiek tiek jei reikia
žiupsnis druskos
vandens tešlai užminkyti
Dubenyje iš varškės, miltų, druskos ir vandens užminkykite tešlą. Atgnybkite po gabaliuką ir iškočiokite į piršto storumo lazdeles. Jas supjaustykite 3-4cm ilgio gabalėliais ir braukdami per bulvinės tarkos antrąją pusę braukiant suformuokite raštuotus vamzdelius – ežiukus.
Pagamintus ežiukus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite apie 4-5 min. nuo antro užvirimo.
Mes dažniausiai valgome su sviesto ir jogurto (ar grietinės padažu), galima valgyti su trintomis uogomis ar uogiene grietine, jogurtu arba su spirgučių padažu. Kaip kam skaniau.
Daugiau receptų iš varškės rasite čia: varškės patiekalai.
Parašykite komentarą