Vafliai tikrai galėtų būti visų laikų mėgstamiausių vaikų patiekalų sąrašo pradžioje. Gal ne pirmas pasirinkimas, bet koks trečias tai tikrai. Aš vaflinę dažniau naudoju visokiems kitokiems kepiniams, nei tikriems saldiems vafliams dėl to, kad a) labai patogu, b) viskas, kas yra vaflių pavidalu, mūsų namuose
Buitis, rutina, kasdienė smulkmė, knygos rašymas ir emocinės duobės tiesiog užgrobė visą mano laiką ir mintis. Tiesą sakant, neturėjau nei jėgų, nei noro gaminti. Jau nekalbu apie naujų receptų idėjas. Bet tikrai pasidžiaugsiu, kad man pačiai pasitarnavo ši paskyra, nes viskas, ką gaminau praėjusį pusantro
Grindys ir virtuvės paviršiai nubarstyti miltais. Padėjėjas, kuris be pertraukų visu garsu plėšia Baby Shark arba Du gaideliai. Pirštas – ir vėl – įmerktas į uogienės stiklainį. Arba į minkštą sviestą. Įprastai per 30 minučių pagaminama vakarienė su mažaisiais asistentais užtrunka gerokai ilgiau nei valandą. Maisto gaminimas
Daiktai mano virtuvėje neatsiranda šiaip sau. Visi virtuvės rakandai ir prietaisiai būna apgalvoti ir tikrai reikalingi. Na, gal tik išskyrus fancy makaronų gaminimo mašiną, kurios per beveik 9 metus nepanaudojau dar nė karto. Vaflinė - pirmojo karantino pirkinys, apie kurį svarsčiau ne vienerius metus. Tačiau
Vienas mėgstamiausių mudviejų su Leonu pusryčių patiekalų – vis kitaip paruošta avižinė košė. Nors žinau, kad vertingiausia yra košė verdama iš avižų grūdų (kurių jokiu būdu nereikėtų painioti su dribsniais), tačiau iš avižų grūdų verdama košė reikalauja specialaus pasiruošimo: avižas reikia brinkinti iš vakaro, ryte
Savaitgaliui artėjant labai norėjau pagaminti sveikus ir sočius batonėlius, kuriuos būtų galima įsidėti į užkandžių dėžutę lekiant į mišką, tačiau galiausiai man atrodo, kad gavosi toks labiau sveikuoliškas pyragas, kurio iki savaitgalio gali ir nebelikti. Trapios, smėlinės tekstūros pyragas tirpte tirpsta burnoje. Iš pirmo žvilgsnio